Kodėl  profesijos pasirinkimas yra toks svarbus? Šiandien mes stebime labai įvairių profesijų atstovus ir paslaugų teikėjus – mokytojai, inžinieriai, mokslininkai, statybininkai, baldų gamintojai, vežėjai, krovėjai –perkraustymo paslaugos ir kiti, bet kaip iš tokios gausos profesijų išsirinkti tinkamiausią. Juk tai pasirinkimas, kuris nulems tolimesnį žmogaus gyvenimą !

Pasvarstykim kas nutinka pradėjus studijuoti profesiją, kuri ką tik baigusiam mokyklą jaunuoliui, yra visai nepatraukli ir neįdomi. Na jis ją studijuoja, nes taip norėjo jo tėvai arba ją studijuoja jo draugai, o galbūt kitur nepavyko įstoti. Praėjo ketveri metai, gal daugiau ar mažiau, priklausomai nuo studijų pobūdžio. Turim diplomuotą jaunuolį, kurio šiuo metu pagrindinis tikslas – rasti darbą. Prasideda didžiosios darbo paieškos. Puiku jei tėvelių ir giminių dėka, ką tik diplomą gavęs jaunuolis jau dirba darbą, kuris nėra jo svajonių darbas. Kantriai diena iš dienos jis dirba, nes žino, kad šiuo metu nieko geriau ir nerastų, o pinigai juk niekam dar nepamaišė. Taigi jaunuolis atidirbęs metus, o gal daugiau, dirba ir toliau jo nemėgiamą darbą, nes jau apsiprato prie esamo kolektyvo, o ir alga visai padori. Kas rytą šis žmogus keliasi į darbą tik dėl to, kad reikia, bet ne dėl to, kad jam malonu.

Labai apmaudu, kad šiandien mes matome tiek daug nelaimingų žmonių, kurie dirba nemėgiamą darbą. Juk darbas užima didžiąją mūsų gyvenimo dalį. Ir ar bent pagalvojame, kaip mes gyventume dirbdami be proto mylimą darbą !  Ryte gatvėje sutiktume daugiau besišypsančių praeivių, o kiekviena valanda mylimo darbo prabėgtų kaip trumpiausia minutė. Jeigu visi dirbtų savo mylimą darbą, tai poliklinikoje mus pasitiktų su šypsena ir bandytų suprasti mūsų ligos priežastis, parduotuvėje mums šypsotųsi ne todėl, kad daug ten paliekame pinigų, o todėl, kad pardavėjai šiandien gera nuotaika, kavinėje, mus maloniai aptarnautų, nes ten dirba žmonės mylintys kavą, o ne dėl to, kad dosniai paliktume arbatpinigių. Štai priežastis kodėl turime rinktis tą profesiją, kuri yra mums artima ir norėtume ją dirbti visą savo gyvenimą. Kitu atveju teks šypsotis net ir tada, kai labiau norėsime verkti.